Gimnazijoje įsibėgėja projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Kadangi viena iš pagrindinių projekto pokyčio krypčių – aktyvesnis tėvų įtraukimas į gimnazijos bendruomenės veiklą, ieškoma būdų, kaip tėvus aktyviau įtraukti į gimnazijos veiklas. Balandžio 4 d. gimnazijoje lankėsi doc. dr. Antanas Valantinas, kuris vedė seminarą mokytojams „Tėvų įtraukimas į vaikų ugdymą mokykloje: kas padeda ir kas trukdo?“ ir skaitė paskaitą tėvams „Kaip padėti savo vaikui?“ Seminaro ir paskaitos metu lektorius kalbėjo , kad tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą – sudėtingas reiškinys, jam įtakos turi daugybė veiksnių, tokių kaip socialinė ,ekonominė tėvų padėtis (pajamos, išsilavinimas), tėvų elgesio stilius. Tačiau kaip reikšmingiausią veiksnį gerbiamas Valantinas akcentavo klimatą, kuriame bandoma kurti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą, labiausiai jam įtakos turi personalo nuostatos ir lūkesčiai tėvų atžvilgiu. Kiekvienam tėvui turėtų būti svarbu, kaip jo vaikui sekasi, ką jis galėtų padaryti, siekdamas jam padėti, kokios yra jo vaiko stipriosios ir silpnosios pusės, kaip vaikui sekasi pritapti mokykloje, bendrauti klasėje, kaip vaikui sekasi, lyginant su kitais vaikais (klasėje, mokykloje), ar vaiko pasiekimai atitinka jo galimybes? Daugumai tėvų tai yra labai svarbu, tačiau domėjimąsi savo vaiku jie parodo skirtingais būdais, todėl mokytojai apie tėvų įsitraukimą į vaikų ugdymą dažnai sprendžia pagal jų aktyvumą mokykloje organizuojamose veiklose, tačiau tokiose veiklose dažniausiai dalyvauja aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai, žemesnio išsilavinimo tėvai dažniau linkę įsitraukti namuose ir tai lieka nepastebėta. Tačiau lektorius pabrėžė, kad bet koks tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymą būdas yra naudingas, nes jų vaikai tada geriau jaučiasi emociškai, išmoksta pozityviai reaguoti į savo pasiekimus, darosi atsparesni neigiamam nesėkmių mokykloje poveikiui, laisviau bendrauja su bendraamžiais, formuojasi teigiama ir saugi savijauta mokykloje, gerėja savęs vertinimas. Taip pat pozityvūs santykiai su tėvais tampa bendravimo su bendraamžiais modeliu, gerėjantys mokymosi pasiekimai – sąlygos lyderiauti bendraamžių grupėje. Mažėja elgesio problemų mokykloje. Lektorius pastebėjo, kad tradiciniai tėvų susirinkimai nepadeda tėvams tinkamai įsitraukti į vaikų ugdymą, kadangi tėvai ir mokytojai į juos ateina su skirtingomis darbotvarkėmis: mokytojai mano, kad jiems svarbu atsakyti į tėvų užduodamus klausimus, pasakoti apie vaiko pasiekimus, todėl didesniąją laiko dalį kalba jie, tėvai jaučiasi nesvarbūs, nežino, kaip elgtis. Vienu iš didžiausių tokių susirinkimų trūkumų buvo įvardinta tai, kad juose nedalyvauja pats mokinys. Skirtingi mokytojų ir tėvų lūkesčiai skatina ieškoti kitokių bendravimo formų. Svarbu nepamiršti, kad mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas remiasi specifine galia – tai galia ne priversti daryti, tai galia daryti kartu.
Mokymuose išgirsta informacija išties buvo labai naudinga, privertė tiek mokytojus, tiek tėvus susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų padarys, kad situacija keistųsi, gerėtų. Tėveliai net paprašė paskaitos medžiagą įkelti į gimnazijos tėvų facebook-o grupę, kad galėtų labiau įsigilinti. Tačiau taip pat mokymai dar kartą patvirtino, kad , kaip ir minėjo jo pradžioje doc. dr. Antanas Valantinas , tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą – sudėtingas procesas , nepasikeisiantis per mėnesį ar pusmetį, tam reikia kur kas daugiau laiko.
Jolanta Šmitienė, projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ komandos narė
