Kokios Estijos švietimo laimėjimų sėkmės priežastys? Kaip Latvijai sekasi atnaujinti ugdymo programų turinį, Lietuvoje sukėlusį daug diskusijų ir kainavusį aukštus pareigūnų postus? Kaip atrodo estiška ir latviška mokykla ir pamokos joje? Pasimokyti, padiskutuoti ir susitikti su kolegomis vasario pabaigoje pas kaimynus latvius ir estus išvyko projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ dalyvaujančių mokyklų vadovai ir mokytojai, tarp kurių ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytojai Sonata Zaikauskienė, Bijūnas Paulius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Petrauskienė.
Estijoje – pasitikėjimas mokytojais ir susitarimų laikymasis
Talino universiteto dėstytoja ir programos „Noored Kooli“ (lietuviškos programos „Renkuosi mokyti!“ atitikmuo Estijoje) atstovė Sandra Fomotškin, kalbėdama apie savo šalies švietimo laimėjimus, pažymėjo, kad švietimui Estijoje istoriškai buvo skiriama daug dėmesio: XVII a. čia jau veikė viešosios mokyklos berniukams ir mergaitėms, XIX a. didžioji dalis gyventojų buvo raštingi, o aktyvūs mokymo metodai pradėti naudoti jau praėjusio šimtmečio pradžioje. Kita svarbi aplinkybė, nutiesusi kelią sėkmei, yra ilgalaikis strateginis planavimas. Pasak ekspertės, švietimo strategija buvo kuriama beveik ketverius metus, o sutarus – nuosekliai įgyvendinama. Nei politinių partijų, nei švietimo ministrų kaita pasirinktai krypčiai neturi jokios įtakos.
Priimdami sprendimus, estai pasikliauja tyrimais ir duomenimis – visa surinkta informacija apie švietimą, mokyklas, mokinių pasiekimus yra viešai prieinama. Daug sprendimo laisvės ir autonomijos yra palikta mokyklai ir mokytojui: mokytojais pasitikima, mokyklos pačios atlieka vidinius įsivertinimus, renkasi mokymo metodus, nustato atlyginimus mokytojams. Beje, estai turi mokytojų atlyginimo „grindis“ – 1200 eur. (įskaitant mokesčius), koks yra ir vidutinis estų atlyginimas. Tiek gauna jaunas pradedantis mokytojas, o patyrusių mokytojų atlyginimas gali siekti apie 1400 eur.
Vs dėlto ir estams netrūksta iššūkių švietime, o vienas didžiausių – mokytojų trūkumas. Vidutinis mokytojų amžius Estijoje yra 48 metai, o į mokyklas ateina tik pusė pedagoginių studijų absolventų. Nepaisant pagyrų estiškai švietimo sistemai, tik 14 proc. mokytojų tiki, kad jų profesija visuomenėje yra vertinama. Nerimą kelia ir patyčių paplitimas mokyklose, skaitymo gebėjimų skirtumai tarp berniukų ir mergaičių, auga pasiekimų skirtumas ir tarp rusakalbių ir estiškai kalbančių mokinių. Tik kas penktas mokinys Estijoje siekia vidurinio išsilavinimo, kiti palieka mokyklą po 9 klasių – tai gali tapti rimta problema tvariam ekonomikos augimui, nes naujos darbo vietos reikalauja aukštą kompetenciją turinčių darbuotojų.
Latvijos mokiniai netrukus mokysis pagal atnaujintas programas
Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl „Mokykla 2030“ koncepcijos ir ugdymo turinio atnaujinimo, Latvija šį projektą, beje, taip pat pavadintą „Skola 2030“, jau baigia. Jis truko penkerius metus, o jo biudžetas, finansuojamas valstybės ir Europos Sąjungos, sudarė beveik 14 mln. eurų. Prie ugdymo turinio atnaujinimo dirbo daugiau nei 300 ekspertų, pirmą kartą buvo surengtos viešosios konsultacijos, į kurias įsitraukė 11 tūkst. mokytojų, sulaukta daugiau nei 1000 pasiūlymų. Šiuo metu naujovės bandomos šimte pilotinių mokyklų, o iki 2020 m. bus įdiegtos visose šalies mokyklose. Naujojoje mokyklos koncepcijoje lieka mažiau akademinių dalykų, bet atsiranda daugiau laiko gilesniam mokymuisi, vertinamos bendrosios mokinių kompetencijos, o mokyklos įgyja daugiau pasirinkimo laisvės, kaip įgyvendinti ugdymo turinį. Daugiau dėmesio bus skiriama kalboms – antrosios užsienio kalbos mokiniai pradės mokytis nuo 4 klasės, nuo pirmos klasės bus integruoti IT dalykai, septintoje klasėje atsiranda inžinerijos pamokos. Pagrindinėje mokykloje atsiras teatro pamokos, o kūno kultūros pamokose fizinis aktyvumas bus derinamas su sveikos gyvensenos pagrindais.
Pasak Santos Prancanes, ekspertų grupės dalyvės, atskaitos tašku kuriant naują ugdymo turinį tapo pagrindinis jo dalyvis – vaikas. Ekspertai klausė, kokį jauną žmogų, baigusį mokyklą, jie norėtų matyti. „Norime, kad tai būtų kritiškai mąstantis, savarankiškas, pilietiškas ir pagarbus žmogus, besimokantis visą gyvenimą, mokantis spręsti problemas ir rasti sutarimą su kitais. Turėdami šią viziją ir ėmėmės darbo“, – pasakoja S. Pracane. Paklausta, kaip suvaldyti tokį kompleksišką procesą, kolegoms Lietuvoje ji turi keturis patarimus: „Užsitikrinkite politinį palaikymą ir pasiryžimą keistis, suformuluokite tikslą ir aiškiai jį komunikuokite, pasitikėkite savo komanda ir neskubėkite“.
Tikrasis vaizdas – apsilankius mokyklose
Lankantis estiškose mokyklose, daugeliui mokytojų į akis krito ten tvyranti laisva atmosfera: mokytojai ir mokiniai bendrauja be įtampos, pagarbiai, pamokose daug laisvės, diskusijų. Net keliose mokyklose galioja taisyklė, jog pradinių klasių mokiniai turi ilgąją 20 min. pertrauką lauke – į lauką einama kiekvieną dieną, bet kokiu oru. Kita mūsų mokytojus sudominusi iniciatyva – savarankiško e-mokymosi diena. Tai diena, kai visi mokiniai lieka namie ir mokosi pagal mokytojo pateiktą medžiagą internete. Pasak estų kolegų, tai moko vaikus pačius planuotis savo mokymąsi, išsikelti tikslus, jų siekti, jaustis atsakingiems už rezultatus. Mokytojai šią dieną išnaudoja mokymuisi, vizituoja kolegas kitose mokyklose. Pamokose naudojama daug IT įrankių ar net virtualios realybės elementų, vyresnėse klasėse kompiuterius dažnai keičia išmanieji mokinių telefonai.
Latvijos mokyklos daugeliui pasirodė artimesnės mūsiškėms. Tiesa, čia taip pat yra savos specifikos, susijusios su rusakalbiais šalies gyventojais – pradėjus lankyti mokyklą pamokos vyksta abiem kalbomis, tačiau ilgainiui pamokų latvių kalba vis daugėja.
Mokomasis vizitas mokykloms yra projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ dalis. Projektą įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras, pagrindinis projekto partneris – Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“.
Sonata Petrauskienė