Jau kelerius metus gimnazijos mokytojai kolegialiai svarsto, sprendžia „pamokos kitaip“ modelį. Šiemet, pasitinkant Lietuvos valstybingumo 100- metį, šiai iškiliai datai pažymėti skirta integruota lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbų pamoka „100 poezijos posmų Lietuvai“.
Dvyliktokai, pamokos dalyviai, buvo pakviesti apmąstyti Antano Baranausko, Maironio ir Justino Marcinkevičiaus poetinio žodžio prasmes, aptarti poetinio žodžio svarbą Lietuvos istorijai, pareikšti savo įžvalgas apie tai, kas yra Laisvė, Lietuva, Nepriklausomybė.
Dažnas mokinys sutiktų, kad literatūros pamoka, kurioje dainuojama, pakylėja kiekvieną jos dalyvį į apmąstymų, apibendrinimų sferą. Išgirdę Lauros Raudoniūtės atliekamą antruoju Lietuvos himnu tituluojamą Maironio dainą „Lietuva brangi, ketvirtokai sukluso ir pasiruošė atlikti užduotis: aptarti Maironio ir Antano Baranausko kūrybos indėlį tautiniam atgimimui. Pristatydami Justino Marcinkevičiaus patriotinę poeziją, mokiniai komentavo istorinę situaciją, apibūdino kontekstus, skaitė ir komentavo eilėraščius.
Išklausę pranešimų apie skirtingus Lietuvos istorinius laikotarpius ir eilių apie tėvynę, mokiniai paraginti parašyti, kas jiems šiandien yra Tėvynė. Darbas salėje buvo skirstomas grupėmis.
Nepaprastai įdomu ir vertinga buvo išgirsti mūsų poetų eiles, skaitomas rusų, anglų kalbomis. Šią užduotį atliekantys abiturientai pasistengė, kad nė vienas klausytojas neliktų abejingas tekstų grožiui, kad iki šiol turėtas mūsų poetinio žodžio suvokimas prasiplėstų, įgautų naują kultūrinį kontekstą.
Ar pamoka pavyko? – šis klausimas svarbus ne tik mokytojui. Dažnai mokiniai nė nesusimąsto, kad savo dalyvavimu, laiku pasakyta idėja arba ekspromtu atkeliavusia pastaba jie gali labai daug ką pakeisti, pasukti pamoką kita kryptimi. Manome, kad šįsyk „mokytojavę“ vedėjai Morta Girčytė ir Dovydas Vydmantas sugebėjo vesti pamoką išties meistriškai. Pabaigos užduotis – išrinkti 3 kertinius pamokos žodžius – vėliau suskambėjo pačių mokinių sukurtame posme. Gal ir nebuvo jis vertas Maironio plunksnos, bet tikrai privertė pasukti protingas galvas, išbandyti save naujame amplua.
Drauge su abiturientais dėkojame iniciatyvioms mokytojoms – Jolantai Šmitienei, Rasutei Mažrimienei, Irenai Gabrielaitienei, Vidai Mažeikienei, Laimutei Šmidtienei, Daivai Eisimantienei, Giedrei Juškienei, Vidai Rimkienei, Elenai Pinčienei, Sigitai Paulauskienei, sugalvojusioms tikrai puikų būdą, kaip per vieną pamoką apibendrinti ištisą Lietuvos poezijos epochą, prakalbinti net keliasdešimt mokinių ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis, įprasminant pačius svarbiausius literatūros ir istorijos kontekstus.
Zoja Masteikienė