Menu Close

Įtraukus mokymas

 

 

„Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas.“
K. Čiukovskis

 

2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais.
Lietuva įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus pereidama nuo mokyklos – visiems, prie mokyklos – kiekvienam. Mokslinėje literatūroje ir Lietuvos švietimo dokumentuose vartojamos dvi tapačios sąvokos – inkliuzija ir įtraukimas.
Kas tai inkliuzija arba įtraukusis ugdymas?
Inkliuzija (inkliuzinis ugdymas) orientuotas į visus ir kiekvieną vaiką, pripažįstant ir vertinant įvairovę ir užtikrinant kokybišką kiekvieno vaiko ugdymąsi.
Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.

Inkliuzinio ugdymo kokybės skatinimo principai:
1. Pagarba mokinių nuomonei. Mokinių, jų tėvų ir artimųjų, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus.
2. Aktyvus mokinių dalyvavimas. Visiems mokiniams sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime.
3. Teigiamos mokytojų nuostatos. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis.
4. Mokytojų įgūdžiai. Visi mokytojai turi įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.

Parengė psichologė Jurgita Gedeikienė

INFORMACINĖ MEDŽIAGA

Švietimo įstaigų specialistams, dirbantiems su mokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais raidos sutrikimų

 

Gimnazijos pedagogų ir pagalbos specialistų paskaita per diskusiją „Gimnazistų emocinė sveikata: iššūkiai ir pagalbos galimybės mokytojų darbo su moksleiviais aspektu“

Visoje Lietuvoje skambant pavojaus varpams apie prastą psichosocialinę moksleivių sveikatą balandžio 5-ą dieną gimnazijoje vyko aktyvi diskusija, kurioje kalbėta apie dažniausiai pasitaikančius emocinius, psichologinius, socialinius sunkumus, taip pat svarstytos pagalbos galimybės dar labiau stiprinti ugdymo įstaigos moksleivių savijautą. Gimnazija įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus, kad kiekvienas mokinys jaustųsi priimtas, saugus, sulauktų reikiamos pagalbos ir dalyvavimas ugdymo procese būtų kiekvienam prieinamas pagal jo galimybes.

Psichologė Jurgita Gedeikienė ir socialinė pedagogė Roma Girčienė

„Jeigu A yra sėkmė gyvenime“

Žmogaus galimybės – neišpasakytos. Trečiadienį Šilalės gimnazistai diskutavo apie skirtybes per kūno kultūros pamokas. Taip pat buvo aiškinamasi, kas yra biopsichosocialinis asmenybės modelis. Vaikai įvairias užduotis atliko kartu su mokytojais metodininkais Indre Šetikiene, Dangirdu Kėbla, psichologe ir socialine pedagoge. Per judesio terapiją kalbėta, kaip kūnas veikia emocijas ir santykius, koks svarbus yra fizinis aktyvumas. Taip pat įtraukta diskusija apie asmenis, kurie turi negalią, sutrikimą. Kaip sakė gimnazistė Viltė, tokios pamokos skatina labiau suprasti ir priimti kitokį, didina supratimą ir toleranciją šalia esančiam, suvokimą, kas leidžia žmogui jaustis laiminga asmenybe ir siekti sėkmės.
Gimnazistai susidomėję uždavė klausimus apie įtraukųjį ugdymą. Prieita išvada – visi mes turim skirtingų, specialių poreikių, o gebėjimas priimti šalia esantį – didžiausia vertybė, kurią būtina puoselėti.
Gimnazistai pritarė minčiai, kad jokia diagnozė neapsprendžia žmogaus galimybių, o norint gyvenime pasiekti, turi daug dirbti ir tikėti. Ypač daug diskusijų sukėlė žymūs žmonės, kurie turėjo autizmo spektro, dauno sutrikimą bei jų pasiekimai.

Socialinė pedagogė Roma Girčienė, psichologė Jurgita Gedeikienė

Įtraukusis ugdymas: gimnazistai gilino žinias apie skirtingus poreikius

Iki 2024 metais įsigaliosiančių Švietimo įstatymo pakeitimų, numatančių ugdymo įstaigose įtvirtinti įtraukties principus, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai kartu su tipinės raidos bendraamžiais sėkmingai mokytųsi bendrojo ugdymo įstaigose, liko visai nedaug. Šilalės gimnazistai nuolat diskutuoja ir gilina žinias apie skirtingus poreikius, sunkumus, kurie gali užklupti bet kurį bei pagalbą ir toleranciją kitam. Diskusiją vedė psichologė Jurgita Gedeikienė, dalyvavo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Petrauskienė.
Moksleiviai sutaria, kad diagnozė medicininėje kortelėje neapsprendžia žmogaus galimybių. Tai patvirtina ir autizmo spektro sutrikimą turėjusios žymios asmenybės: Barbara McClintock, kuri buvo garsi mokslininkė, padariusi proveržį tiriant chromosomas; „Oskarą“ pelnęs aktorius Anthony Hopkinsas, visiems žinomas Albertas Einšteinas bei Wolfgangas Amadeus Mozartas; Dauno sindromą turintys Chris Burke – aktorius, suvaidinęs keliuose serialuose, folk muzikos dainininkas; Angela Bachiller – politikė, Valladolido miesto Ispanijoje tarybos narė, Karen Gaffney – ilgų nuotolių plaukikė, medicinos mokslų daktarė, įkūrusi fondą, siekiantį daugiau žmonių, turinčių Dauno sindromą, įtraukti į visuomenės gyvenimą; Pablo Pineda – pirmas Dauno sindromą turintis europietis, gavęs mokslinį laipsnį universitete; iš Kamerūno kilęs komikas Joshas Blue, kuris serga cerebriniu paralyžiumi ir daugybė kitų įkvepiančių pavyzdžių.

Jurgita Gedeikienė

ĮTRAUKIOJO UGDYMO ĮGYVENDINIMAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE. REKOMENDACIJOS

Skip to content