Menu Close

Įtraukusis ugdymas

 

 

„Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas.“
K. Čiukovskis

 

2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostata, įpareigojanti visas privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančias mokyklas, kitus švietimo teikėjus įgyvendinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą Lietuva įgyvendindama įtraukiojo ugdymo principus pereina nuo mokyklos – visiems, prie mokyklos – kiekvienam. Mokslinėje literatūroje ir Lietuvos švietimo dokumentuose vartojamos dvi tapačios sąvokos – inkliuzija ir įtraukimas.
Kas tai inkliuzija arba įtraukusis ugdymas?
Inkliuzija (inkliuzinis ugdymas) orientuotas į visus ir kiekvieną vaiką, pripažįstant ir vertinant įvairovę ir užtikrinant kokybišką kiekvieno vaiko ugdymąsi.
Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.

Inkliuzinio ugdymo kokybės skatinimo principai:
1. Pagarba mokinių nuomonei. Mokinių, jų tėvų ir artimųjų, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus.
2. Aktyvus mokinių dalyvavimas. Visiems mokiniams sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime.
3. Teigiamos mokytojų nuostatos. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis.
4. Mokytojų įgūdžiai. Visi mokytojai turi įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.

Parengė psichologė Jurgita Gedeikienė

Gimnazijos pedagogų ir pagalbos specialistų paskaita per diskusiją „Gimnazistų emocinė sveikata: iššūkiai ir pagalbos galimybės mokytojų darbo su moksleiviais aspektu“

Visoje Lietuvoje skambant pavojaus varpams apie prastą psichosocialinę moksleivių sveikatą balandžio 5-ą dieną gimnazijoje vyko aktyvi diskusija, kurioje kalbėta apie dažniausiai pasitaikančius emocinius, psichologinius, socialinius sunkumus, taip pat svarstytos pagalbos galimybės dar labiau stiprinti ugdymo įstaigos moksleivių savijautą. Gimnazija įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus, kad kiekvienas mokinys jaustųsi priimtas, saugus, sulauktų reikiamos pagalbos ir dalyvavimas ugdymo procese būtų kiekvienam prieinamas pagal jo galimybes.

Psichologė Jurgita Gedeikienė ir socialinė pedagogė Roma Girčienė

„Jeigu A yra sėkmė gyvenime“

Žmogaus galimybės – neišpasakytos. Trečiadienį Šilalės gimnazistai diskutavo apie skirtybes per kūno kultūros pamokas. Taip pat buvo aiškinamasi, kas yra biopsichosocialinis asmenybės modelis. Vaikai įvairias užduotis atliko kartu su mokytojais metodininkais Indre Šetikiene, Dangirdu Kėbla, psichologe ir socialine pedagoge. Per judesio terapiją kalbėta, kaip kūnas veikia emocijas ir santykius, koks svarbus yra fizinis aktyvumas. Taip pat įtraukta diskusija apie asmenis, kurie turi negalią, sutrikimą. Kaip sakė gimnazistė Viltė, tokios pamokos skatina labiau suprasti ir priimti kitokį, didina supratimą ir toleranciją šalia esančiam, suvokimą, kas leidžia žmogui jaustis laiminga asmenybe ir siekti sėkmės.
Gimnazistai susidomėję uždavė klausimus apie įtraukųjį ugdymą. Prieita išvada – visi mes turim skirtingų, specialių poreikių, o gebėjimas priimti šalia esantį – didžiausia vertybė, kurią būtina puoselėti.
Gimnazistai pritarė minčiai, kad jokia diagnozė neapsprendžia žmogaus galimybių, o norint gyvenime pasiekti, turi daug dirbti ir tikėti. Ypač daug diskusijų sukėlė žymūs žmonės, kurie turėjo autizmo spektro, dauno sutrikimą bei jų pasiekimai.

Socialinė pedagogė Roma Girčienė, psichologė Jurgita Gedeikienė

Įtraukusis ugdymas: gimnazistai gilino žinias apie skirtingus poreikius

Iki 2024 metais įsigaliosiančių Švietimo įstatymo pakeitimų, numatančių ugdymo įstaigose įtvirtinti įtraukties principus, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai kartu su tipinės raidos bendraamžiais sėkmingai mokytųsi bendrojo ugdymo įstaigose, liko visai nedaug. Šilalės gimnazistai nuolat diskutuoja ir gilina žinias apie skirtingus poreikius, sunkumus, kurie gali užklupti bet kurį bei pagalbą ir toleranciją kitam. Diskusiją vedė psichologė Jurgita Gedeikienė, dalyvavo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Petrauskienė.
Moksleiviai sutaria, kad diagnozė medicininėje kortelėje neapsprendžia žmogaus galimybių. Tai patvirtina ir autizmo spektro sutrikimą turėjusios žymios asmenybės: Barbara McClintock, kuri buvo garsi mokslininkė, padariusi proveržį tiriant chromosomas; „Oskarą“ pelnęs aktorius Anthony Hopkinsas, visiems žinomas Albertas Einšteinas bei Wolfgangas Amadeus Mozartas; Dauno sindromą turintys Chris Burke – aktorius, suvaidinęs keliuose serialuose, folk muzikos dainininkas; Angela Bachiller – politikė, Valladolido miesto Ispanijoje tarybos narė, Karen Gaffney – ilgų nuotolių plaukikė, medicinos mokslų daktarė, įkūrusi fondą, siekiantį daugiau žmonių, turinčių Dauno sindromą, įtraukti į visuomenės gyvenimą; Pablo Pineda – pirmas Dauno sindromą turintis europietis, gavęs mokslinį laipsnį universitete; iš Kamerūno kilęs komikas Joshas Blue, kuris serga cerebriniu paralyžiumi ir daugybė kitų įkvepiančių pavyzdžių.

Jurgita Gedeikienė

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos švietimo specialistai: įtraukus ugdymas vyksta kryptingai

Gimnazijoje vyko paskaita per diskusiją „Mokytojų ir pagalbos specialistų mokiniui bendradarbiavimas: svarbiausi akcentai“. Paskaitos metu gimnazijos psichologė Jurgita Gedeikienė pristatė naujausius rodiklius apie Lietuvos moksleivių emocinę sveikatą. Duomenys rodo, kad iššūkių švietimo specialistams tikrai netrūks, nes jaunimo problemos tampa vis sudėtingesnės, todėl joms spręsti nebeužtenka vien mokyklos pagalbos mokiniui specialistų ir mokytojų pastangų. Diskusijos metu prieita prie išvados, kad būtina nuolat peržvelgti ugdymo metodus, kad jie būtų lankstūs ir kuo labiau atitiktų kiekvieno mokinio poreikius. Susitikimo metu aptartos pagrindinės bendradarbiavimo sritys. Diskusijoje didelis dėmesys buvo skiriamas gabių moksleivių gebėjimų, interesų, individualių savybių atpažinimui bei įvertinimui. Gimnazijoje gabų vaiką dažnai sutapatiname su aukštais pažymiais, bet dešimtukai nebūtinai yra teisingas rodiklis. Susirinkę diskusijos dalyviai sutinka, kad svarbu suvokti, jog gabus vaikas turi visą kompleksą savybių ir stebint vaikus klasėje, svarbu pamatytų  tą, kuris galbūt nėra pirmūnas, tačiau ypatingai kūrybiškas, siūlo naujas idėjas, į įvairias veiklas įtraukia ir klasės draugus, ir savo bendraminčius. Gimnazijos švietimo specialistai deda visas pastangas, kad kiekvienas mokinys būtų įtrauktas į ugdymo (-si) procesą ir jaustųsi visapusiškai saugus.

Mokytojų ir pagalbos specialistų mokiniui bendradarbiavimas: svarbiausi akcentai

ĮTRAUKIOJO UGDYMO ĮGYVENDINIMAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE. REKOMENDACIJOS

ATMINTINĖ „SKIRTINGI KARTU“

INFORMACINĖ MEDŽIAGA

Švietimo įstaigų specialistams, dirbantiems su mokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais raidos sutrikimų

„Dėmesys kiekvieno mokinio mokymuisi ir pažangai“

ĮTRAUKIOJO UGDYMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO ŠILALĖS SIMONO GAUDĖŠIAUS GIMNAZIJOJE 2024/2025 M.M.VEIKSMŲ PLANAS

Skip to content