Jaunimo mainų projekto susitikimas Turkijoje
Lapkričio 8-15 dienomis Turkijos Adiyamano mieste vyko Erasmus+ programos finansuoto Jaunimo mainų projekto „City is bort to village“ susitikimas.
Tarp kalnų įsikūrusiame Adiyamane gyvena apie 200 000 gyventojų. Tai gana konservatyvus miestas, todėl moterys dažnai ne tik gobia galvą skara, bet ir vilki visą kūną, išskyrus veidą, dengiančius rūbus. Pagyvenusių vyrų nešiojamų haremo tipo (nutįsusiu tarpkoju) kelnių galėtų pavydėti ir drąsiausi Šilalės mados mėgdžiotojai. Važiuojant kalnų keliais retkarčiais tarp uolų ir akmenų galima pamatyti mums neįprastus raudonžemio plotelius, kuriuose auga žemaūgiai vaismedžiai.
Kartu su Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Bulgarijos mokiniais ir studentais jame dalyvavo ir 5 Šilalės Simono Gaudėšiaus mokiniai. Naudojant neformaliojo švietimo metodus (žaidimus, vaidinimus, diskusijas) dalyviai ne tik susipažino, pristatė atstovaujamas organizacijas, bet ir tobulino komandinio darbo įgūdžius, nagrinėjo pilietiškumo, jaunimo aktyvumo svarbos, kultūros temas.
Didžiuliame Adiyjamano Jaunimo centre žaidėme krepšinį, stalo tenisą, biliardą, piešėme ant vandens (ebru menas), klausėmės turkiškos muzikos, apžiūrėjome ir lauke įrengtas teniso, tinklinio aikštelės.
Sudėtinė projekto dalis būna valdžios institucijų lankymas – dalyvavome susitikimuose su savivaldybės Jaunimo ir sporto departamento vadovu, provincijos gubernatoriumi. Žinoma, neatsisakėme gubernatoriaus dovanos – kelionės į UNESCO paveldo objektą Nemruto kalną, ant kurio esantis Antiocho I (69 – 34 m. pr. m. e.) mauzoliejus buvo vienas ambicingiausių to periodo statinių. Laisvu laiku aplankėme miesto muziejų, senovinio Perre miesto urvus, kurie tūkstančius metų buvo naudojami kaip kapinynas.
Susipažinti su kaimu vykome į Inidžę. Šiame kaime užsieniečiai svečiavosi pirmą kartą. Įspūdžiai nepamirštami. Pradinėje mokykloje pora vaikų išsigando ir nenustojo verkti, licėjuje merginos mus vedžiojo po mokyklą, o vaikinai pasislėpė kabinete. Užtat pagrindinėje mokykloje virė tikras gyvenimas – atvyko meras, į mokyklos kiemą užsuko ir kaimo gyventojai. Akimirksniu buvo išdalintos visos lauktuvės, turkų vaikai buvo išmokyti skanduoti „Lietuva!”, o autografus pasirašinėjom ne tik užrašų knygelėse, ant popieriaus lapelių, bet ir ant rankų. Išvyka baigėsi pietumis kaimo susibūrimų vietoje po virš 800 metų amžiaus platanu ant grindinio patiestų kilimų.
Dar ilgai prisiminsim puikius, saulėtus orus (apie +18°C – +20°C), tikrų turkiškų kebabų skonį, beprotiškai aštrų maistą. Šiandien sunku suvokti dalyvavimo projekte svarbą – tai ne tik naujos pažintys, patobulintas anglų kalbos vartojimas, platesnis kultūrinis pasaulio suvokimas. O mokytis mums dar yra ko – pirmiausia šalies, į kurią vykstame, papročių, tradicijų pažinimo, jų laikymosi bei gerbimo.
Mokytojas Stasys Baubkus
Data: 2014 11 23