Menu Close

„Plynoji Aukštapelkė“

Konferencijoje „Labora“ pristatytos projekto „Plynoji aukštapelkė“ veiklos

Gimnazijoje birželio 13 dieną vyko konferencija „Labora“, kurios dalyviai buvo I – III klasių gimnazistai.
Vykusioje konferencijoje pristatytos projekto „Plynoji aukštapelkė“ veiklos. Pristatymą parengė: Donata Stasytytė I a kl., Vitas Monkevičius I b kl., Tadas Katauskis I c kl.

Projekto organizatoriai

Plynosios aukštapelkės pažintiniame take

Gegužės 17-18 dienomis I kl. mokiniai vyko į Pagramančio regioninį parką. Vyko mokymasis gamtoje: stebėjo jos pasikeitimus, mokėsi ir keitėsi patys…
Nuvykus į Plynąją aukštapelkę nustatė vandens pH (Ecolabax laboratorija), atpažino augalus, padarė jų nuotraukas, sprendė kryžiažodį. Įvertino ir apibūdino aukštapelkės aplinką: dirvožemį, vandenį, augmeniją ir gyvūniją, pelkių reikšmę.
Atlikdami užduotį išmoko skirti pagrindinius pelkės augalus,

 

 

suvokė, kad mokinys, kaip pilietis, turi galią pakeisti supančią aplinką.

Projekto „Plynoji aukštapelkė“ organizatoriai

„Vandens telkinių ir jų pakrančių tyrimas Šilalės miesto teritorijoje“

Gegužės 3 dieną I b ir I c klasės gimnazistai susipažino su vandens telkiniais, esančiais Šilalės miesto teritorijoje. Nustatė, koks upelis užtvenktas , kokia horizonto kryptimi teka upelis, ir koks tai intakas (kairysis ar dešinysis). Nustatė srovės tekėjimo greitį Ašutyje ir Lokystoje ir padarė išvadas. Atliko vandens telkinių pakrančių ir paviršiaus užterštumo šiukšlėmis įvertinimą. Naudodami PlantNet programėlę ir atlasą Lietuvos žaliasis rūbas , atpažino 5-10 pakrančių žolinių augalų.

Biologijos mokytoja metodininkė Gida Zobėlienė
Georafijos mokytoja metodininkė Dalia Kubaitienė

Matematika gamtoje „Medžio aukščio nustatymas“

Kovo 30 dieną I b klasės gimnazistai, remdamiesi panašių trikampių apibrėžimu ir panašumo požymiu pagal du kampus, apskaičiavo medžių norimą aukštį.
Saulėtą dieną lengva apskaičiuoti medžio, stulpo aukštį. Tam reikia matavimo ruletės ir šešėlio.
Išmatuojame savo ūgį, savo šešėlio ilgį ir medžio šešėlio ilgį.
Mokiniai atliko užduotis mokyklos kieme. Pasirinkti medžiai ir apskaičiuotas jų aukštis dviem būdais, pateikti brėžiniai.

Matematikos mokytoja metodininkė Sigita Milašiūtė

Mes norime ne tik žinoti, kaip sudaryta
gamta ir kaip vyksta gamtos reiškiniai,
bet ir … sužinoti, kodėl gamta yra būtent tokia.
A. Einšteinas

Fizikos eksperimentai
Kovo 28 ir 29 dienomis gimnazijos I klasių gimnazistai gamtos mokslų laboratorijoje atliko bandymus. Visi jie paremti gamtos dėsniais, ir su tais dėsniais susipažįstame žaisdami. Tai mokymasis per patirtį, todėl įspūdis palieka gilesnį pėdsaką vaikų atmintyje. Pagrindinė eksperimentinių užduočių paskirtis – padėti mokiniams išmokti pagrindines sąvokas, dėsnius, teorijas, ugdyti mokinių mąstymą, savarankiškumą, praktinius sugebėjimus ir įgūdžius. Sugebėjimą stebėti fizikinius reiškinius, atlikti paprastu bandymus, matuoti, naudotis prietaisais bei medžiagomis, analizuoti eksperimento rezultatus, daryti apibendrinimus ir išvadas – viso to mokomės gamtos mokslų laboratorijoje.

Fizikos mokytoja metodininkė Alma Balčienė

Žemės diena
Kai tik šaltis pykti liaujas,
Kovui tuoj užverda kraujas!
O balandy pats judrumas –
Bunda varlės, sprogsta krūmas!
Gegužėj įkaista oras.
Pasigirsta paukščių choras.
Tulpė kelia stambų žiedą.
Dviračiai takeliais rieda.

Kovo 23 dieną gimnazijoje paminėjome Pasaulinę Žemės dieną – astronominį pavasarį. Kovo 20-oji Pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.
Gimnazijos II – okai sudalyvavo integruotoje biologijos-geografijos-chemijos viktorinoje, prisiminė mūsų planetos problemas ir buvo skatinami prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Viktoriną vedusi chemijos mokytoja Jurgita Alminienė teigė: ,,Kad ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o energijai pagaminti naudojami riboti ir nuolat senkantys Žemės ištekliai. Įsisavinant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai.“
Žemės dienos minėjimo tikslas – ne tik atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Saugokime Žemę ir ji mums pasakys didelį AČIŪ!

Chemijos vyr. mokytoja Jurgita Alminienė

Gimnazijoje prasidėjo projekto „Plynoji Aukštapelkė“ veiklos

Pagramančio regioninis parkas – upių slėnių ir miškų parkas Ypatingi Akmenos ir Jūros upių slėniai su stačiais šlaitais, terasomis, daugybe įvairiausių atodangų, skardžių, su natūraliomis pievomis ir įstabiais miškais.
Kovo 18 dieną I-ų klasių mokinių komandos vyko į Pagramančio regioninį parką dalyvauti viktorinoje ir Žemės dienos paminėjime. Kovo 20-21 pasaulis mini Žemės dieną. Pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Mokiniai iškėlė Žemės vėliavą. Viktorinos nugalėtojais tapo I d klasės mokiniai: Roberta Vaitkutė, Vanesa Astrauskaitė, Simas Balandis, Nikas Turauskas, Gustas Tarvydas. Sveikiname nugalėtojus.

Projekto organizatoriai

PROJEKTO APRAŠYMAS

PROJEKTO SCHEMA

Skip to content