„O vis dėlto juk gera, kada tave prisimena, mini geru žodžiu, pagarbiai vadina mokytoju, nors tu jau seniai nieko nebemokai. Gal gyvenimas ne veltui pragyventas, ne veltui laikytasi Dievo prisakymų ir paprastų žmoniškų prievolių- padėti artimui, neapkalbėti nieko, pirm žiūrėti kitų, o paskui savęs.“ ( L. Ivinskis)
Penktadienį IId klasės mokiniai su muziejaus vadove A. Baubliene paminėjo lietuviškųjų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio 145-ąsias mirties metines ir pirmojo lietuviško kalendoriaus „Metų skajtlius ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“ 180-ąsias metines. Prisiminėme keletą L. Ivinskio biografijos faktų, susijusių su Šilale, išsiaiškinome žodžio „kalendorius“ reikšmę, kilmę ir kokie būna kalendoriai (prisiminėme, kad mokykloje būdavo pagaminami kiekvienai klasei šimtadienio kalendoriai). Atlikome keletą A. Baublienės paruoštų užduočių, aptarėme senosios lietuvių kalbos skirtumus nuo dabartinės. Atlikdami užduotis supratome, kad lietuviškai perskaityti ir suprasti gali būti sudėtinga- zodiako ženklų pavadinimai truputį panašūs į šiuolaikinius, bet savaitės dienų pavadinimai daugeliui tapo iššūkiu.
Pamoką baigėme L. Ivinskio žodžiais„… mes sakom: gana dar bus laiko, tai mums reikia priešingai sakyti: maža tėra laiko.“
V. Rimkienė
