Vasario 18 dieną du mokykliniai autobusai vyko į pavasarėjantį Kauną žiūrėti vieno įžymiausių kūrinių – Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“.
Spektaklis apie įžymųjį individualistą, mąstytoją, visiems „nepatogų“ žmogų, kuris neleidžia ramiai miegoti savo priešams, nuolat gilinasi į tai, kas kitiems atrodo visai nesvarbu. „Hamletas“, režisuojamas Vido Bareikio, šiame teatre jau rodomas 9 metus. Nuostabu, kad mūsų mokyklos lituanisčių Jolantos Šmitienės, Rasutės Mažrimienės, Vidos Mažeikienės dėka trečiokai gilinasi į sudėtingą programinį kūrinį ne tik klasėje. Jau tapo puikia tradicija kasmet vykti į Kauno valstybinį dramos teatrą žiūrėti šio nuostabaus spektaklio.
Grįždami namo, diskutavome apie režisieriaus sumanymą – spektaklio personažus karalių Klaudijų ir karalienę Gertrūdą vaizduoti kaip vieną asmenybę. Neliko nepastebėti ir kiti itin įspūdingi vaidmenys, nuostabi spektaklio dinamika, apšvietimo ir sceninio aktorių meistriškumo pavyzdžiai.
Sakoma, kad geras meno kūrinys neturi tik linksminti, patikti arba nepatikti. Misija atlikta, kai jis sukelia klausimų, verčia permąstyti tai, ką jau, atrodo, gerai žinojai. Būtent tokie – su išaugusia klausimų virtine – sugrįžome namo. Žinome, kad atsakymai į juos nebus paprasti.
Zoja Masteikienė