Edukacinė kelionė „Medžiai galiūnai“ mūsų klasei prasidėjo pirmadienį, spalio 9 dieną. Vykome į Neries regioninį parką, kuris yra įsikūręs Dūkštose, Vilniaus rajone. Nors oras ir nebuvo palankus kelionei, nes lietus vis pliaupė, neketindamas sustoti, it būtų kiauras dangus, jis nesugadino mūsų geros nuotaikos, noro pamatyti, sužinoti ir išmokti.
Atvykus į Dūkštas, mus pasitiko regioninio parko gidas. Jis mus pakvietė į Neries regioninio parko lankytojų centrą, kuriame gidas mums papasakojo apie Neries regioninį parką, parodė žemėlapį. Pasakodamas apie parko miškus, unikalias Neries kilpas, upių santakas, šaltinius, slėnius, atodangas bei piliakalnius, gidas suspažindino mus su tenykštėmis retomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Galiausiai pažintiniu taku leidomės į patį regioninį parką. Tenai lipome į labai aukštą, didelį piliakalnį, kuris dar neturi pavadinimo, nes visai neseniai atrastas. Jis autentiškas tuo, kad čia rastos kelios keramikos šukės, kurioms yra daugiau nei du tūkstančiai metų, įrodančios, kad prieš tiek metų čia gyveno žmonių bendruomenės. Šias keramikos šukes galėjome gyvai pamatyti ir paliesti. Toliau mūsų kelionė tęsėsi gražiais, rudens išmargintais takais, kur aplinkui glūdėjo seni bei paslaptingi medžiai, saugantys šios vietovės istorijas. Priėjome galiūną ąžuolą. Šis ąžuolas ypatingas tuo, kad pro jį matosi dangus. O šalia stūksojo Karmazinų pilkapynas. Tai didžiausias pilkapynas Vilniaus apylinkėse. Juose mūsų protėviai buvo laidojami. Atsiradus mirusiųjų deginimo ritualui, palei Nerį pasipylė ištisiniai pilkapynų masyvai, o toks pilkapių išsidėstymas rodo aiškias mirusiųjų sąsajas su Neries upe. Tad iš to sužinome, kad Neris buvo susieta su laidojimo papročiais, vėlėmis. Gidas parodė šioje vietoje rastų rankų darbo nuostabių papuošalų. Jie taip gražiai padaryti, kad net sunku patikėti, jog juos sukūrė to meto žmogus. Galiausiai leidomės toliau pažintiniu taku ir vaikščiojome miškingu slėniu tekančios Neries pakrante ir grožėjomės nuostabia rudens gamta, didingu Neries kraštovaizdžiu.
Šioje kelionėje pamatėme, kad Lietuva – labai gražus kraštas. Sužinojome daug svarbių ir įdomių dalykų apie gamtą bei gyvūnus. O svarbiausia – sužinojome apie mūsų tautos istoriją, papročius bei kultūrą.
Šia kelione mes tikrai nenusivylėme, nes ji leido dar sykį pasidžiaugti mūsų šalies grožiu ir išgirsti daugybę svarbios informacijos, pabūti visiems kartu.
Gabrielė Juciūtė, IIe klasės gimnazistė
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
