Žemaitijai – 800! Puoselėti žemaičių istoriją, etnokultūrą, tradicijas – toks buvo mūsų kelionės į saviugdą tikslas. Birželio 17-ąją prasidėjo mūsų nuotykiai Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre. Čia ne tik susipažinome su mūsų kraštui būdingais augalais, bet išgirdome įdomių istorijų apie vietinių žemaičių buities namų daiktus ir įrankius, kurie centrui buvo padovanoti. Kiekvienas turėjome galimybę pamėginti velti šlapiuoju būdu su karštu vandeniu ir muilu. Po geros valandos rankose laikėme po nuostabų atsiminimą – veltinį muiliuką. Antrąją stovyklos dieną iškeliavome į Žemaitijos muziejų ,,Alka“, esantį Telšiuose. Pirmoji edukacija prasidėjo „slaptojoje mokykloje“. Sužinojome įdomių faktų apie Žemaitiją, Lietuvos istoriją, išgirdome daug pasakojimų, kaip spaudos draudimo laikotarpiu vaikai buvo mokomi lietuvių kalbos, skaitėme senuosius raštus, rašytus žemaičių kalba. Prie mūsų istorijos prisilietėme ranka – Lietuvos himną užrašėme žąsies plunksna. Kita edukacija buvo Platelių dvaro istorijos pažinimas. Susipažinome su išlikusiais XIX a. archyvais, kurie byloja apie to meto istoriją, grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė, to meto rašytojos, gyvenimą. Po pietų vykome į Žemaitijos kaimo ekspozicijos muziejų. Svarbiausias kelionės uždavinys buvo pamatyti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, jos išsaugotus autentiškus liaudies architektūros paminklus, pažinti etninį paveldą. Komandose pynėme draugystės juostas, pabandėme austi. Dieną pabaigėme trumpa ekskursija po Telšius.
Birželio 20-ąją lankėmės Molėtų etnokosmologijos muziejuje. Muziejaus edukacinėje klasėje išgirdome ne tik įdomių faktų apie šviesos sklidimą, bet stebėjome įvairius fizikinius bandymus su šviesa. Ekskursijos vadovas pristatė žmonijos ryšius su Kosminiu pasauliu – senuosius etninius ryšius, pasaulio matavimus, kalendorius, astronomiją, kosmonautiką, nežemiškos gyvybės paiešką, apžiūrėjome didžiausią Baltijos šalyse meteoritų kolekciją. Galiausiai pakilome į apžvalgos aikštelę 30 metrų aukštyje. Iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas: matomi 6 ežerai, Labanoro girios panorama. Po ekskursijos pasivaikščiojome po muziejaus lauko ekspoziciją. Ketvirtoji stovyklos diena prasidėjo ekstremalia pramoga – išvykome į Sietuvos kūlgrindą, esančią Varnių regioniniame parke. Mūsų komanda brido per pelkę senuoju protėvių taku. Drauge nusprendėme, kad būtina šį žygį įveikti ir naktį! Kiek pailsėję keliavome Platelių link. Po ekskursijos Platelių dvare pietavome gamtoje. Gamtos stebuklų norėjome pamatyti daugiau, todėl iškeliavome į Kamanų valstybinį rezervatą, kuris yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Akmenės rajone. Rezervatas įsteigtas 1979 m., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija ir gyvūnija. Diena buvo ilga, tačiau kiekvienas jausmas ir buvimas kartu nuovargį nuvijo į šoną. Birželio 21 d. prasidėjo Norkaičių tradiciniame amatų ir etnokultūros centre. Čia kepėme „čirvinius blynus“ senoviniu būdu – ant krosnies. Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę išsikepti po blyną, kurį gardinome naminėmis braškėmis. Pajudėjome link Žemaičių nacionalinio parko, kuris įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas. Aplankėme piliakalnių kompleksą. Po ilgos kelionės užsukome į Paršežerio stovyklavietę, kurioje įsikūrėme ir organizavome tinklinio varžybas.
Kiek vėliau vykusiame stovyklos aptarime stovyklautojai dalinosi įspūdžiais, kėlė idėjas ir pasiūlymus kitų metų vasaros stovyklai.
Manome, kad vertingiausia stovyklos dalyvių patirtis – suvoktas ir įsisąmonintas pasididžiavimas, kad esame žemaičiai.
Galbūt kitąmet prisijungsi ir Tu?
Raminta Rudzinkovienė, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos socialinė pedagogė