Kodėl žmogus gali mirti iš troškulio, nors jį supa vandenynas? Šiuo klausimu prasidėjo integruota chemijos ir literatūros pamoka „Vanduo – gyvybė, gamta ir išbandymas“ I a klasei.
Mokiniai prisiminė, kaip netolygiai pasiskirstęs vandens molekulės krūvis lemia jos polinį pobūdį, o vandeniliniai ryšiai padeda molekulėms traukti viena kitą. Buvo aptartas ir osmosąs: jūros vandenyje gausu druskų, todėl jis troškulio nenumalšina. Mokiniai sužinojo, kad dėl vandenilinių ryšių vanduo lėtai šyla ir vėsta, tad vandenyno temperatūra kinta lėčiau nei sausumos.
Chemijos žinios buvo siejamos su Santjago išbandymu E. Hemingvėjaus apysakoje „Senis ir jūra“. Mokiniai porose nagrinėjo schemas, poravo sąvokas, o diskusijoje svarstė apie žmogaus santykį su gamta. Santjago kreipinys „la mar“ padėjo pažvelgti į jūrą ne tik kaip į iššūkį, bet ir kaip į gyvą, pagarbią žmogaus patirtį.
Pamokos pabaigoje vyko mokinių refleksija: ką šiandien suprato apie vandenį ir kaip tai padėjo naujai pažvelgti į Santjago istoriją? Chemija ir literatūra – puikus duetas!
Jurgita Alminienė, Jolanta Šmitienė
