Menu Close

Paauglys varo iš proto? Įkvėpk, iškvėpk…

Daugybė situacijų per dieną, kurios prasideda, likus 30 min. iki pirmos pamokos skambučio. Ir jis nesikelia! Kaip tokį didžiulį žmogų, kuris kartais visa galva ar net dviem didesnis už patį tėvą, iškrapštyti iš lovos? Vos nenugriūvi, atidarius „Tamo“ dienyną, kai pamatai, kad pagaliau išritintas iš lovos ir nugabentas į mokyklą, pasirodo, šis sąmoningas pilietis iš mokyklos išgaravo kaip dūmas…
Arba vėl: visai netyčia jo kelnių kišenėje randi „elektronkę“. O dar giliau pasiknaisiojus – popieriuje įsuktų miltelių. Aiškina, kad čia krakmolas technologijų pamokai…
O ką reiškia lavina besiliejantys keiksmažodžiai, kurių net nemaniau esant. Išties, geba tas paauglys sudėlioti tiek daug skardžiųjų priebalsių viename žodyje…
Ir dar: jau po trečios valandos naktį jis vis sėdi savo telefono pasaulyje. Ką čia bekalbėsi, kaip svarbu eiti miegoti bent 11 valandą, nes tada smegenys gamina melatoniną, kuris tiesiogiai susijęs su laimės hormonu, svoriu.
Ko reikia paaugliui? Kaip padėti tam vaikui, kuris auga?
Meilės, meilės ir dar kartą jam reikia meilės! Meilės ir globos. Meilės ir tikėjimo. Meilės ir žinojimo, kad jis vienintelis toks pasaulyje. Jei nori sugadinti santykį su paaugliu, imk nurodinėti, lygink su kitu, kritikuok, žemink, moralizuok… Taip, sunku to nedaryti. Bet, mieli tėveliai, globėjai, yra tokia teorija, kad gyvenime mes turim tris kostiumus – „vaiko“, „suaugusiojo“, „tėvo“. Keista, bet taip yra. Kartais ir mes, tėvai, elgiamės kaip vaikai („vaiko“ kostiumas) – nekalbame su savo paaugliu, bandome atimti kažką, rodome ašaras… Kaip tėvai („tėvo“ kostiumas) rodome savo galią, keliame balsą, juk mes hierarchijos viršuje. Mieli tėveliai, globėjai, jei mes dažniau dėvėtume „suaugusiojo“ kostiumą, mes nekeltume balso, į savo „-iolikinį“ žiūrėtume su pagarba, išklausytume jį, nepertraukdami ir neprimesdami savo nuomonės, dažniau kartotume, koks jis protingas, šaunus ir gali pasiekti daugiau nei vakar… Gal tada jis kils ir skubės į mokyklą. Po visų pamokų keliaus namo, juk ten – saugus uostas.
Taigi: Įkvepiam, iškvepiam. Velkamės „Suaugusiojo“ kostiumą.

Psichologė Jurgita Gedeikienė ir socialinė pedagogė Roma Girčienė

Skip to content